pirmadienis, vasario 13, 2012

Rudeninis biskorniu. Осенняя бискорню

Supainiojau sezonus... Kam dar žiema, kas jau jaučia pavasarį, o man, pasirodo, ruduo.
Mažas rudeninis biskorniu.
Перепутала сезоны... Маленъкaя осенняя бискорню.


Motyvas iš Rosemarys Simple Gifts Quaker.

ketvirtadienis, vasario 09, 2012

Balti baltos žiemos pusryčiai

Džiaugiuosi, kaip užaugo vaikai. Beveik patys pusryčius pasigamino :) Varškės virtinukus labai mėgsta. Taigi sunešė viską ko pagal receptą reikia. Blogietė mama neleido tešlos užsiminkyt. Bet paskui atsipalaidavau ir palikau juos ramybėj. Išsikočiojo ir susipjaustė patys. O koks broliškas solidarumas buvo! Nedažnai galiu tuo pasidžiaugt. Jokūbui nelabai sekėsi volelį sukočiot Jonas gelbėjo. Peiliais abu darbavosi iš peties :). Bet tuo dar viskas nesibaigė! Visus supjaustytus varškėtukus susuko į rutuliukus. 
Galit įsivaizduot kiek užtruko, bet kaip skanu buvo gerai praalkus! Tiesa, blogietė mama neleido į verdantį vandenį virtinukų sumest...



antradienis, vasario 07, 2012

O turėjo būti...

Jau kuris laikas nesisekė užbaigt pradėtų rankdarbių. Tai neturiu tinkamo atspalvio audinio, tai lino metmenys - ataudai nevienodo storio, siūlas per plonas, siūlas per storas... ir t.t., ir pnš.
Paėmiau vąšelį. Žiema šalta, nersiu kepurę, nes ta vienintelė kurią turiu (jau penki metai) siaubingai nusibodo.


Ištraukiau nuo burbulų  likusius veltinio siūlus. Modelį seniai nusižiūrėjus buvau. Labai dailų japonišką
Balto siūlo pritrūkau (o kaip kitaip!) vienai kepurės eilei, apvadui ir rožei. Bet atidėt tiesiog sau neleidau. Ištraukiau vyšninį likutį...
Taigi, turėjo būti japoniškai subtilu, o išėjo beveik čigoniškai. Bet vis tiek geriau už senukę (šiltutėlė, nors ir nelabai susivėlė).
Ir pagaliau kažką pabaigiau.