Džipai

Dar tik rytas po klevais. Kažin kelių rūbų komplektų šiandien šitiem džipams reikės iki vakaro?

Sukaktuvės

šaltinis: National Geographic

 

šaltinis: darželis po klevais prieš 3 metus :)

Vestuvės

Su didžiausiu malonumu vėl pasiuvinėjau. Ir perrengiau albumą vestuvių nuotraukoms. Ar tikrai albumai senamadiška ir sentimentalu kaip E+R=KM (nusižiūrėjau Prietelius hotel)? Sunkiausia buvo rast albumą su pergamentiniais lapeliais į kurį galima klijuoti nuotraukas. Ir to paties lapai ploni... Jeigu viską daryčiau ne paskutinę naktį, ko gero vėl riščiau pati.

Žali kaip vasara

Jokūbas (2.5 m) komentuoja savo būseną:
- Mane il  čia sudilgino, il čia sudilgino, il dabal visą miežti...

Tokia žalia vasaros pradžia :)

Parskrido

Amsel-Herz - Cuore di merli, Elisa Tortonesi-Sieß

Ar tikrai pavasaris?

Vaikai jau vasarai pasiruošė.

Stilingiausių blogų apdovanojimai

Galvoju, kaip čia dabar išsisukt :) Pernai gavau jį iš sesės – nuo palangės. Ačiū jai labai. Bet, tskant, lengvai korumpuotai atrodė... Buvo proga nesureaguot. 

Šiemet, aptikusi po klevais sekėją vyriškį, nustebau ir „nulėkiau“ pasiaiškint, koks čia rankdarbiautojas Skirmantas Tumelis. Dar labiau nustebau, kai ten radau man skirtą apdovanojimą, nuo totaliai „prikolno“ jauno tėčio. Taigi, dar kartą ačiū. Įdomu, kokiais keliais po klevais :)

Sunkioji dalis – 7 dalykai apie save 

                                            (jeigu jau pasirašiau sureaguot, teks laikytis taisyklių)

1. Labai nemėgstu rašyt apie save (nuo vaikystės, kai perskaitė mano dienoraštį). 

2. Ir šiaip man sunku rašyt. Turiu daug neparašytų dalykų :) Pradedant pernykštėm kelionėm po šiaurės Škotiją ir Skye salą; turne po Latvijos pajūrio kempingus nuo Bernati iki Kolkos kyšulio (visas traktatas apie kainas, sąlygas, lietuvius juose) ir švyturius. Baigiant disertacija...

3. Patinka plaukt baidarėm. Tiesa, jau keturi sezonai geriausiu atveju pakabam kokiam tvenkiny. Jonui baisu, Jokūbas per kraštą lipa. O mes vaikus visur su savim imam. Visiems, kas nebandę, siūlau pasiplaukiot po Žalgirių mišką ir po Rusnę per pavasarinį potvynį.

 4. Augindama vaikus taip „prasiploviau“ smegenis, kad nenoriu kam nors dirbti. Ir dabar dalyvauju, ko gero, didžiausiam gyvenimo nuotyky :)

5. Nemokėčiau su mažais vaikais gyvent bute. Jau dabar lauko durys atidarytos ir pririštos prie langinės, kad neužsitrenktų, o virtuvė ir vonios kilimėlis amžinai nupėduoti žemėtų aulinių. Brrr....

6.Kaip čia išmokt fotografuot?

7. Ir vis tiek manau, kad šitas apdovanojimas – spam'as :). Nors suvalkietiškai vertinant – naudingas.

O čia mano mėgiamieji:

http://zydintisvajoniupieva.blogspot.com/ 

Buvo pirmas mano aptiktas rankdarbių blogas. „Brūžindavau“ jį po kelis kartus per dieną. Ir dabar žaviuosi. 

 http://inga-bure-bure.blogspot.com/ 

Čia stebuklingas veltinis, fantazija, škudės... 

http://prieteliushotel.blogspot.com/ 

Ačiū už penktadienio eiliukus. Ir ne tik.

/http://knyguziurkes.wordpress.com/ 

Dabar tikrai mažai skaitau. Ir iš to mažai dažniausiai knygelės vaikams. Čia bent pažiūriu ką kiti skaito.

http://viruvirukose.blogspot.com/ 

Visada pasidžiaugiu čia radus pasvarstymų (tinka jie man) ir pasigėriu kruopštumu, vaikų auklėjimu.

http://kristinasabaite.blogspot.com/ 

Užkliuvau už pavardės, o džiugina iliustracijos ir jų anotacijos. Jei norit mano vaikystės portreto, pažiūrėkit čia: http://kristinasabaite.blogspot.com/2011/06/cerditospigsparsiukai.html (dvynys, gimus kiaulės metais, su kasom „barankose“ :)

zuikuciu-namai.blogspot.com
Rankos, kuriose biserio karoliukai pavirsta puikiais papuošalais.

http://zemugne.blogspot.com/

Čia yra unikali dieta. Labai smagu stebėt kas ką :)

Rudeninis biskorniu. Осенняя бискорню

Supainiojau sezonus... Kam dar žiema, kas jau jaučia pavasarį, o man, pasirodo, ruduo.
Mažas rudeninis biskorniu.
Перепутала сезоны... Маленъкaя осенняя бискорню.

Motyvas iš Rosemarys Simple Gifts Quaker.

Balti baltos žiemos pusryčiai

Džiaugiuosi, kaip užaugo vaikai. Beveik patys pusryčius pasigamino :) Varškės virtinukus labai mėgsta. Taigi sunešė viską ko pagal receptą reikia. Blogietė mama neleido tešlos užsiminkyt. Bet paskui atsipalaidavau ir palikau juos ramybėj. Išsikočiojo ir susipjaustė patys. O koks broliškas solidarumas buvo! Nedažnai galiu tuo pasidžiaugt. Jokūbui nelabai sekėsi volelį sukočiot – Jonas gelbėjo. Peiliais abu darbavosi iš peties :). Bet tuo dar viskas nesibaigė! Visus supjaustytus varškėtukus susuko į rutuliukus. 

Galit įsivaizduot kiek užtruko, bet kaip skanu buvo gerai praalkus! Tiesa, blogietė mama neleido į verdantį vandenį virtinukų sumest...

O turėjo būti...

Jau kuris laikas nesisekė užbaigt pradėtų rankdarbių. Tai neturiu tinkamo atspalvio audinio, tai lino metmenys - ataudai nevienodo storio, siūlas per plonas, siūlas per storas... ir t.t., ir pnš.

Paėmiau vąšelį. Žiema šalta, nersiu kepurę, nes ta vienintelė kurią turiu (jau penki metai) siaubingai nusibodo.

Ištraukiau nuo burbulų  likusius veltinio siūlus. Modelį seniai nusižiūrėjus buvau. Labai dailų japonišką. 

Balto siūlo pritrūkau (o kaip kitaip!) vienai kepurės eilei, apvadui ir rožei. Bet atidėt tiesiog sau neleidau. Ištraukiau vyšninį likutį...

Taigi, turėjo būti japoniškai subtilu, o išėjo beveik čigoniškai. Bet vis tiek geriau už senukę (šiltutėlė, nors ir nelabai susivėlė).

Ir pagaliau kažką pabaigiau.