Pagaliau. Pabaigiau. Dar ankstyvą rudenį Žydinčioje svajonių pievoje pamačiau Dovilės siuvinėtą gandrą. Labai jau patiko jo šalikas... Dėkinga už schemą.
Išsiuvinėjau greitai, bet paskui, matyt, išskrisdami gandrai išsinešė ir mano įkvėpimą – niekur nelimpa...
Pagaliau nušvito – pirmųjų metų albumo viršelis. Dariau eksperimentuodama (anksčiau įrišinėti neteko). Tai po pirmo bandymo užklijuoti ploną languotą audinį ant albumo nugarėlės iš jo pasiuvau Jonui „varlytę“ Murkio šokiams. Visai be reikalo priklijavau flizeliną, kuris nuo klijų sudrėkęs atlipo. Bet „varlytė“ labai kieta :)
Įrišau japoniškuoju būdu lininiu siūlu. Labai patiko šita proceso dalis. Fotografavau ekstremaliomis sąlygomis (mamos supras). Kai prastam fotografui kas makaluojasi aplinkui ir niekaip negali ramiai įsitaisyt prie kokio šviesos šaltinio, tai jau didelis darbas padaryt kadrą su albumu (nes kelis kartus talkininkas Jokūbas spėjo nukniaukt).
Gandro atneštas, kuriam labai reikėtų batų... Tokių prašmatnių.
Iš gandrų istorijų:
Svečiavosi Skaistė. Prasitarė, kad jau greitai gandras turi atskrist. Jonas tą dieną nieko nekomentavo. Ryte atsibudęs pirma fraze:
–Tai pas Skaistę atskris gandras ir iš pilvuko Žilvinui broliuką ištrauks????
Dailus albumas ir sūpynėse miegančio vaikučio foto žavinga, baisiai mūs Eglutę prieš porą metų primena... Jo, šiuolaikiniai vaikai netiki, kad gandrai vaikus neša.
AtsakytiPanaikintilabai gražu... bet žinai, Jonuko nebepažinau, kiek jam, vaikinukui, metų?
AtsakytiPanaikintikažkodėl neišsisaugojo pranešimas:(
AtsakytiPanaikintitinkamą vietelę gandras surado, gražius prisiminimus saugos:)
Ačiū labai.
AtsakytiPanaikintiGandrais dar kaip ir tiki, bet jam viskas labai logiškai turi būt...
O dėl amžiaus, tai ir močiutė sakė, kad net perskaičiavo ar tikrai tik 3,5 :).
mmm koks grožis :)
AtsakytiPanaikintiPasakakiškai gražu! :)
AtsakytiPanaikintikaip gražu,kokia foto pagauta :) ir albumas... pasaka
AtsakytiPanaikinti