trečiadienis, balandžio 06, 2011

Savaitgalio iškyla. Didžiosios erozinės vėduoklės

„Gamta, čia dosniai pažėrusi savo turtų, įtikinamai įrodė, kad gražios apylinkės gali išsiversti ir be žmogaus rankos“ - 1859 m. apie Ribiškes rašė A.H. Kirkoras.
Sekmadienį išsiruošėm pasidairyt ir mes.



Po pusantro šimto metų ne taip jau ir daug čia liko žmogaus nepaliestų vietų. Pasivaikščiojimą po Pavilnių regioninio parko Ribiškių erozinį raguvyną vedusi N.Balčiūnienė pradėjo nuo buvusios Pilsuckio vilos vietos. Dabar čia „Rasų slėnio“ kotedžų kvartalas.

Už jo - Ribiškių gynybiniai įtvirtinimai. „1923–1927 metais statyti požeminių amunicijos sandėlių kompleksai Antakalnyje, Vilkpėdėje, Šnipiškėse ir Ribiškėse. [...] Ribiškėse įkurta ir amunicijos laboratorija. Bendras sandėlių vidinis tūris siekė 51 tūkst. m³ [...]. Juose laikomų šaudmenų turėjo pakakti 3–5 savaičių gynybai“.  Gynybai nebuvo panaudoti. Sovietmečiu čia buvo sandėliuojamos trąšos ir pesticidai. Ribiškių įtvirtinimai liko nevalyti, po juos vaikščioti nepatartina.


Tolyn, į didžiąsias erozines vėduokles. Č. Kudaba sakė: tokio reljefo analogo Lietuvoje nėra, ir nežinau panašaus kitur Europoje. Santykinių aukščių skirtumas, vietomis siekiantis 100 m, daro įspūdį. Ir ne tik aukščių skirtumas. Vienur dar gerokai sniego, o truputį paėjus - žibuoklės žydi.



Nusileidę nuo keteros priėjom Kaukysos upelį, apie 10 km ilgio kairįjį Vilnios intaką, minimą dar XVIII a. pabaigoje. Pavadinimo kilmės aiškinimų nežinoma. Jis priklauso vandenvardžių su šaknimi kauk- šeimai (plg. Kauknoris, ež.; Kaukučio ravas, up.).


Ir vėl kylam. Į puikų atvirą šlaitą lipam beveik paskutiniai. Aplinkui kvepia čiobreliais. Taip intensyviai, kad automatiškai pradedu dairytis - iš kur? Daug ėjikų gerokai numynė čiobrelių guotus, o diena išsigiedrijo - aromaterapija.
Puikūs vaizdai nuo viršaus. Pasigėrim. Fotografuot nėra kada - vyrukai žygyje išalko. O Jokūbas susigalvojo pakeisti šerpą :)


Pačiu laiku...


Gražu. Vaikams džiaugsmas žiūrint į pralekiančius traukinius (pataikėm, matėm visus 2), kurie pamatę sambrūzdį iš toli signalizuoja. Nijolė paburnoja ant geležinkelio, subjaurojusio įstabų reljefą.
Kai rašė Kirkoras, jo dar nebuvo...
Leidžiamės žemyn į Dunojaus gatvę. Apie pora valandų trukęs pasivaikščiojimas į pabaigą.
Ačiū Nijolei. Apie būsimus pasivaikščiojimus Verkių ir Pavilnių regioniniame parke čia.
Visiems gerų įspūdžių keliaujant.

7 komentarai:

  1. manau labai smagi kelionė buvo :)
    bet gamta dar nepabudus... tik išsigandusios žibuoklės :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Oho koks turiningas ir aktyvus buvo jūsų savaitgalis.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Pavydžiu jūsų savaitgalinių išvykų. ;) Laukisiu ir į Kauną atvykstant (kaimynų darželyje jau pražydo DAUG žibuoklių. ;).

    AtsakytiPanaikinti
  4. Labai įdomus aprašymas. O kiek maždaug laiko užtruko ši ekskursija. Beveik susigundžiau į kitą keliauti ir aš...

    AtsakytiPanaikinti
  5. Apie 2 valandas. Tikiuosi, kad kitoj susitiksim :)

    AtsakytiPanaikinti
  6. Na, vis dar planuoju keliauti (nors kai žvilgteliu pro langą, kyla abejonių :D ). Tad gal ir susitiksim...

    AtsakytiPanaikinti