ketvirtadienis, liepos 21, 2011

Mei tai

Senokai siuvau Mei tai. Šiom dienom vėl teko prisiminti kaip tai daroma. Džiaugiuosi, kad mažąjam jis patiko. Ir mamai, tikiuosi :)


Kai prieš beveik 4 metus eidavau pasirišus Joną, mieste dar nebuvo tiek daug nešioklių. Visokių komentarų sulaukdavom. Net ir „gal pinigų ant vežimo neturi?“
Iš visų mano nešioklių, mei tai naudojom daugiausiai. Jonas metų būdamas tokioj į Goverlą (2061 m) „įkopė“.


Mei tai lengva, užima mažai vietos, vaiką galima nešiot ir prieky, ir ant nugaros, ir ant klubo. Ir naujagimį, ir jau bėgiojantį.
O pirma nešioklė buvo slingas su žiedais. Bet neprigijo ilgam. Dabar kažkur keliauja su keliaujančio slingo seserija.


 

Vėliau pradėjau nešioti vaikjuostėje. Ačiū Rimai, kuri buvo mano vaikjuostės rišimo mokytoja.


Labai vyriška kompanija ant Laimio kalno pasitinka 2008 Naujuosius. Mei tai ir vaikjuostė.


Visiems nešiojantiems – lengvų vaikų :)
Dar nenešiojantiems – pabandyt.

2 komentarai:

  1. Jei ne artimiausiu metu, tai tikiuosi po gero dešimtmečio dar turėsiu sveikatos ką nors beveik savą panešioti... Prieš 15 m. mes irgi visokių replikų girdėjom, tuomet pradžia tokių neregėtų dalykų buvo :) o pas mamą būnant viena bobulė puolė vaikiuką gaudyt, kai aš prie kasos abiem rankom piniginę išsiėmiau, paskui pasimetė, susinepatogino, bo matyt ten pirmąkart toks dalykas miestely pasirodė :)
    Asta

    AtsakytiPanaikinti
  2. Ačiū, Danguolyte, už mei tai. :)) Mūsų šeima baisiausiai džiaugiasi :). Į Laimio kalną (tik jau su Mariuku) per Rasas lipom.
    Baisiai praktiška nešioklė.

    Skaistė

    AtsakytiPanaikinti