penktadienis, vasario 18, 2011

Ką atneša gandrai

Pagaliau. Pabaigiau. Dar ankstyvą rudenį  Žydinčioje svajonių pievoje pamačiau Dovilės siuvinėtą gandrą. Labai jau patiko jo šalikas... Dėkinga už schemą.




 Išsiuvinėjau greitai, bet paskui, matyt, išskrisdami gandrai išsinešė ir mano įkvėpimą – niekur nelimpa...
 Pagaliau nušvito – pirmųjų metų albumo viršelis. Dariau eksperimentuodama (anksčiau įrišinėti neteko).  Tai po pirmo bandymo užklijuoti ploną languotą audinį ant albumo nugarėlės iš  jo pasiuvau Jonui „varlytę“ Murkio šokiams. Visai be reikalo priklijavau flizeliną, kuris nuo klijų sudrėkęs atlipo. Bet „varlytė“ labai kieta :)








Įrišau japoniškuoju būdu lininiu siūlu. Labai patiko šita proceso dalis.  Fotografavau ekstremaliomis sąlygomis (mamos supras). Kai prastam fotografui kas makaluojasi aplinkui ir niekaip negali ramiai įsitaisyt prie kokio šviesos šaltinio, tai jau didelis darbas padaryt kadrą su albumu (nes kelis kartus talkininkas Jokūbas spėjo nukniaukt).






Gandro atneštas, kuriam labai reikėtų batų... Tokių prašmatnių.

Iš gandrų istorijų:
Svečiavosi Skaistė. Prasitarė, kad jau greitai gandras turi atskrist. Jonas tą dieną nieko nekomentavo. Ryte atsibudęs pirma fraze:
–Tai pas Skaistę atskris gandras ir iš pilvuko Žilvinui broliuką ištrauks????

pirmadienis, vasario 14, 2011

Širdučių diena

Ryte už lango -21. Jonas į darželį neišėjo. Taigi, neišvengiamybė - pusryčiams blynai. Gal kam šiandien ir širdučių, bet Jonui - drugelių (hmmmmm... ???) diena.


 Blynai spausti ir nuotrauka Jono. (Juodžiausias darbas - iškept lietinius, aišku, teko man).
Šilto visiems vakaro.

sekmadienis, vasario 13, 2011

Staltiesė

Vis pasigėriu dideliais rankdarbiais: siuvinėjimais, nėriniais, mezginiais. Aš tokių dar neturiu. Bet per šiuos metus tikiuosi padaryti. Nunerti staltiesę. Kalėdoms. Didelę. Motyvą jau senokai išsirinkau. O vasarą "gyvą" mačiau J. Biliūno muziejuje (takelį ant spintelės). Turiu senų medvilninių siūlų, ne vienodo verpimo, bet man kaip tik tokių ir norėjosi.
Štai tokia pradžia. Tikiuosi, kad rezultatas bus staltiesė, o ne pagalvėlės užvalkaliukas :)

antradienis, vasario 08, 2011

Bandau sashiko

Jūrinė tema tęsiasi.... Kas mane pažįsta, žino simpatijas Japonijai. Jau kuris laikas norėjau išbandyti sashiko siuvinėjimą. Dabar kaip ir "prireikė" - taigi turiu kur nors įdėti gintarinį kramtuką. Pagalvojau apie bangas.


Kadangi tinkamų spalvų audinys buvo "griežtai" dryžuotas (dėl ko visai netinkamas), nupiešiau klasikines bangas (pagal kai kuriuos šaltinius - moliuskų kriaukles). 
Išorinio lanko skersmuo = 5 Lt monetos skersmeniui, o vidinio - 2 cnt. Siuvinėjau trigubu muline siūlu. Audinys, matyt, turėtų būt kiek retesnis, nes siuvosi gana sunkiai. O gal kad su paprasta, o ne sashiko adata ? :)

Fotografavau prie mūsų laiptų balos. Visada tokią turim kai rimčiau palyja ar tirpsta sniegas. Šiandien ji man net patiko :)  

pirmadienis, vasario 07, 2011

Markizas Tigrui Nėrkonori

Jono slapyvardis: Žaibas Kalalius Pakabas. Atsiprašau, kad išduodu, bet mane labai pralinksmino :)
Kilmė: Žaibas Kalalius ("Ratų" atgarsiai), o Pakabas - Jokūbo. Dabar Jokūbas jau ne rankinukas, o tiesiog pakabukas (nuo rankų nenulipa).

sekmadienis, vasario 06, 2011

Gintarinis kramtukas

 Kadangi nėrimas "priimtiniausia" Jokūbui mamos veikla išskyrus užsiėmimus su juo, bandau prisijaukinti vąšelį.
Dar viena šių dienų aktualija namuose (jau keli mėnesiai...) - dygstantys dantys. Pasirodo populiarėja gintariniai kramtukai. Gintaras ramina, atpalaiduoja, gerai veikia virškinamąjį traktą, turi antibakterinių savybių, skatina gijimą. Todėl rekomenduojamas besikalant pirmiesiems dantukams. 
Na, pirmieji mums jau neaktualūs, tai šitas kramtukas bus dovana Mariukui, kuriam net prie vardo dera.


 Gintaras iš Baltijos jūros, niekaip neapdirbtas, tik skylės pragręžtos. Iš Jantarnoje gintarų kasyklos parsivežiau.

  
Siūlas - 100% medvilnė. Norėjau nerti lininį, bet turiu tik silpnai sukto lino - pasirodė netvirta. Gintarai įnerti, per visą ilgį nėra viengubo siūlo - visur pynutė. Saugu - nenukramtys net pirmiesiems dantukams išdygus. Ilgis t.p. saugus - 20 cm.
Jokūbui labai patiko. Nešiojosi tik nunertą tai už lapelio, tai už žiedelio, kol atėmiau išskalbt. Beje labai maloniai šiugžda (tikrai ne barška). Galima pakabinti prie lovelės, vežimėlio ar lopšio.