Savaitgalio iškyla. Trijų viršūnių turas

Pagaliau po ilgo žiemos miego išjudėjom. Sekmadienį su MATK  komanda įkopėm į 3 aukščiausius Lietuvos kalnus ir aplankėm dar kelis įdomius objektus. Maršrutas apie 100 km. Keliavom automobiliais. Vilnius - Nemėžis - Paliepiukai - Bareikiškės - Arklėnai - Žybartonys - Medininkai - Juozapinė - Aukštojas - Merkinė- Vilnius.

(Nuotrauka B. Vengalio)

Nemėžis. Dabar atrodo gana nykiai. SEB grupei nutarus parduoti Baltijos šalyse jos turimą nekilnojamąjį turtą, Vilniuje įsikūrusi įmonių grupė “Labradoras” iš SEB Vilniaus banko nupirko Nemėžio dvaro rūmų ansamblį (Šaltinis). Dalį ansamblio galima nusipirkti....

O buvo taip. (Nuotraukos iš www.kresy.pl)

Struvės geodezinis punktas Paliepiukuose. Struvės geodezinis lankas - vienintelis UNESCO pasaulio paveldo sąrašo objektas, kertantis 10 valstybių sienas. 3 jo punktai Lietuvoje. Kaip atrodo (E. Ragelienės nuotrauka) ir turėtų.  UNESCO komisijos sekretoriate pažadėjo, kad už Sruvės geodezinio lanko objektus atsakinga ŽŪ ministerija sutvarkys. Važiuosim patikrint :)

Sirokomlės sodyba.  Per visus šio maršruto istorinius objektus mus lydėjo Sirokomlės (1823 - 1862) žodis iš jo apybraižos „Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą“, 1860 (perleista 1989), kelionės iš Vilniaus į Minską aprašymo.
Sirokomlės gyvenimo kelio pradžia (gimtinė) - Smolchovo dvarelis Baltarusijoje (SMOLHOW).

 Paskutiniai metai - Bareikiškės - Vilnius. Šiuo metu renovuojamas gyvenamasis namas, muziejus neveikia.

BOREJKOWSZCZYZNA
 
Nie moj to domek, nie moja gleba,                                          
    Choć chleb mi rodzi przez lato;
Moim jest tylko ten błękit nieba,
    Co się unosi nad chatą.

Pod skrzydłem chmury, pod cieniem strzechy
    Miałem i ciernie, i roże;
Prędkoż me bole, moje pociechy
    Ojcu ziemskiemu wynurzę?

W pobliskiej wiosce, w cmentarnej głuszy,
    Zacny się starca proch mieści:
Boże! daj spokoj zmarłego duszy,
    A żywym - mądrość boleści!
1860.Borejkowszczyzna

O  čia Sirokomlės girnapusė, prie kurios rašydavo (www.kresy.pl). Dabar girnapusė dingusi ir pakeista baisiu luitu - atminimo lenta.

Arklėnuose    pasitiko  Jovita ir parodė kelią į Žybartonių kalną. Kadangi Jokūbas buvo išlūžęs pietų miego, likau nepamačius kalno, bet pamačiau ir pauosčiau, ir namo parsivežiau puikaus Jovitos namie virto, vietinių pievų mėtomis kvėpinto „Undinės muilo“.

Žybartonių kalnas.  Antrasis pagal aukštį yra Žybartonių (Kruopynės, Arklėnų) kalnas – 293,65 m – tik 19 cm žemesnis už Aukštoją. 

Medininkai. Pilyje - statybos, kurios tęsis iki kitų metų gegužės. Vidun neleidžia, reikia leidimų ( ir muziejininkų, ir statybininkų). Pavaikštom aplink, papietaujam, suvaidinam šešėlių spektaklį ir  leidžiamės įveikti kitų dviejų viršūnių.

Čia R. Krupicko keltąsos pėsčiomis „paskui rasos lašą“ pradžia.
„2004 m gegužės 18 d., trečiadienį, sėdžiu Medininkų pilyje prie jos kuoro. 8 val. ryto. Autobusas iš Vilniaus atbogino iki pilies vartų. Oras apniukęs, vėsus, greitai gali ir palyti, bet nuotaika pakili, nes ėmiausi įgyvendinti dar vieną svajonę: pradedu žygį per Lietuvą paskui rasos lašą“ .
R. Krupickas, Paskui rasos lašą. 2007

Juozapinės kalnas.  „Tai „senoji“ (pirmoji) Juozapinė (su paminklu karaliui Mindaugui), kurios aukštis yra 292,7 m“,  rašė R. Krupickas, pats ir nuėmęs jos karūną. Bet, akivaizdžiai (pagal šiukšlių kiekį), labiausiai žinoma ir lankoma iš visų trijų. Ekspromtu inicijuota talka. Keli maišai šiukšlių ir prikaltas vardas - rodyklė.   

Aukštojo kalnas.  Tai aukščiausia vieta Lietuvos teritorijoje - 293,84 m. D. Krupickaitė papasakojo, kaip jos tėtis savotiškai varžėsi su R. Baubinu, kuris daugiau ras aukštų viršūnių Lietuvoje. Tiesiog pasitiesę žemėlapius skaičiuodavo izohipses. 

Taip, matyt, ir Aukštoją surado :).

(Nuotrauka B. Vengalio)

 Pavlovo respublika.  Didingų rūmų ir didingos P.K. Bžostovskio (1739 - 1827) idėjos griuvėsiai. Pavlovo respublika gyvavo 28 metus (1769 - 1797), jos konstituciją 1791 oficialiai pripažino Žečpospolitos seimas. 

Taip atrodė Carlo Spampani suprojektuoti rūmai. 

Ir likučiai dabar...

1988 m.V.Drėma tuometiniam kultūros ministrui L. Šepečiui rašė: „Dar tarybiniais pokario metais rūmai buvo sveiki. Juose įsikūrė tarybinis ūkis ir laikė rūmuose grūdus. Vienas to ūkio direktorių prasivogė ir siekdamas nuslėpti nuostolius padegė rūmus. Po gaisro rūmai nebuvo remontuoti nei restauruoti, be stogo ir perdengimų ėmė nykti ir griūti. Šiandien rūmų vietoje beliko tik plytų krūvos“ .

 

Paskutiniai Sirokomlės skaitymai apie kiek pagyrūną Bžostovskį ir, nuo tiltelio pažiūrėjus į patvinusį Merkį, namo.

Visiems turiningų savaitgalių keliaujant.