penktadienis, kovo 25, 2011

Adatinė

Arbata dažydama liemenę, įmerkiau ir lino skiautę, ir siūlų. Norėjau „pasendinti“, nes radau labai mielą senovišką lietuvišką pavasarinį motyvą, kurį norėjosi išsiuvinėti. Tiesa, originalas - austa mergaitės prijuostė. Man pasisiuvo adatinė.





O čia visas motyvas





Šaltinis - Klikūnaitė O., Rankdarbiai. Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959
  



Neturėtų būti bibliografinė retenybė (tiražas 40 000), bet vis tiek įdedu. Labai džiaugiuosi, kad turiu šią knygą.
Ačiū Jiezno močiutei.

6 komentarai:

  1. grazu kazko paskutiniu metu pradejo patikti tokios mielos smulkmenos ...
    o gal galima placiau suzinot apie ta dazyma arbata ... kas ir kaip ir kokia arbata dekui is anksto ir gero tau savaitgalio

    AtsakytiPanaikinti
  2. Gražus motyvas, tos pavasarinis. Visą amžinybę nesiuvinėjau siūlais, bet išsisaugojau motyvą, jeigu nieko prieš, gal kada išmegsiu...

    AtsakytiPanaikinti
  3. Ačiū, Živi. O dažiau juodąja arbata. Į 2 litrus 2 arbatinius šaukštelius dėjau. Liemenei gerai, o linui per stipru. Labai greitai ir labai ryškiai nudažė. Tik įmerkiau ir ištraukiau. Dar bandžiau skalbikliais pablukinti, bet vis tiek, manau, per tamsus fonas...

    AtsakytiPanaikinti
  4. Danguole, atsiųsiu „normalų“ exe failiuką. Kad tik norit :)

    AtsakytiPanaikinti
  5. Nuostabus motyvas. Aš jau pradėjau galvoti, ar tiktų riešinėms (lyg man raštų joms būtų mažai). Kvepia niekaip nepasirodančiu pavasariu.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Sveiki, o aš šią grožybę gavau dovanų!!! Vis pavartau, pažiūriu, miela... Kyla įkvėpimas :)darbuotis ir lygiuotis.
    Pasirodo, ne tik Lietuvos oras ar jos žemėje užaugintas maistas mums tinkamiausi, bet ir autentiški raštai bei spalvos, veikia stebuklingai :)
    AČiū

    AtsakytiPanaikinti